Šių metų kovo 11-oji, fotosesija ir straipsnis apie mūsų kartos laisvės supratimą

Lukiškių aikštėje tą dien rūko Lietuvos vėliavos spalvos dūmai

Prieš kiekvieną didesnę šventę, jau daug metų, man kyla minčių nufotografuoti kažką, kas būtų susiję su ta švente. Šių metų kovo 11-oji – ne išimtis. O kadangi tai viena svarbiausių mūsų visų Valstybės dienų, ją paminėti tiesiog būtina.

Pasikalbėjus su bendraminte gimė idėja ne tik fotografuot, bet ir parašyt apie tai, kas mums tikrai asocijuojasi su LAISVE. Ir šiuo atveju tai – riedlentėmis mieste važinėjantys žmonės. Ir nemaišykime visų lentų su ratukais į vieną krūvą. Kalbu apie tą tikrą judėjimo laisvę, kai riedėjimui šaligatvio bortelis – ne kliūtis, kai laiptai – ne problema, kai viskas apvažiuojama, peršokama, perčiuožiama.

O kas man yra Laisvė? Galimybė kurti ir galvoti kaip tuo momentu nori,  judėti ten, kur tau pačiam reikia, generuoti idėjas nepriklausomai nuo „iš aukščiau“ primetamos nuomonės, įsigyti dalykus, kurių nori ir t.t. Pasikalbėjus su tėvais ar prisiminus savo paties vaikystę, kai tėvai kartais mus su broliu “skolindavo” kaimynams, kad jie galėtų daugiau saldainių nusipirkti. Nes, matai, perkantiems su vaikais – daugiau duoda! Niekaip niekada nenorėčiau, kad tai pasikartotų.

Laisvė – taip pat ir didelė atsakomybė. Naudotis tinkamai, rūpestingai auginti, saugoti. Ir daryti tai visose gyvenimo situacijose.


Fotosesijos rezultatas lrytas.lt portale