fbpx

Kovo 11-osios video projektas: „O kas Jums yra LAISVĖ?“

Kovo 11-osios video projektas

Kovo 11-osios video projekto idėja

Pernai metų Kovo 11-ai dienai su Monika padarėme projektą, kuriame pakalbinome ir nufotografavome tris riedlentininkus, užsiimančius trimis skirtingomis veiklomis, pasikalbėjome su jais apie tai, kokias pasirinkimo galimybes jiems duoda laisvė ir viską publikavome lrytas.lt portale. Šiais metais taip pat labai nesinorėjo praleisti šios, svarbios mums visiems, datos. Tiesa, nebegalvojau apie fotografavimą nuo pat pradžių. Šį kart pagrindinė idėja buvo – „Kovo 11-osios video projektas“.

O ir proga ne eilinė – lygiai 30 metų, kai ir vėl esame laisvi. Sugalvojau vieną vakarą, kad reikia pakalbinti trisdešimt žmonių, atsitiktinių praeivių gatvėje ir pasikausti Jų „Ką Jums reiškia LAISVĖ?“.

Pradėjau galvoje dėlioti scenarijų. Interviu susifilmuot ir žmones kalbinti galiu ir pats, apsišviest žmones irgi sugalvojau kaip, bet pritrūkau gražių Vilniaus vaizdų iš drono. Parašiau Mantui Vilimui:

  • Turi?
  • Turiu daug.
  • Duosi?
  • Duosiu. Atvažiuok, atvežk pasiskolintą mikrofoną, o aš parodysiu ką turiu.
  • O tai gal susitinkam McD?
  • OK

Susitikimo metu kompiuteris gulėjo ant stalo, bet realiai mes jo nelabai ir žiūrėjome. Nebuvo tai svarbu. Aš buvau 100 proc. įsitikinęs, kad Mantas turės tikrai gerų vaizdų.

Papasakojau apie idėją, pradėjom ją vystyti, pradėjom kalbėti apie tai ką dar galėtume prakalbinti ir taip žodis po žodžio tapome projekto bendraautoriais. Kalbėjome apie tai kaip filmuosime, kada, stebėjome orus, rinkomės dienas, tinkamas filmavimui. Popieriuje viskas dėliojosi labai gražiai. Sutarėme, kad savų žmonių nekalbiname, o tai papildomas iššūkis mums, taip pat nutarėme, kad reikia ir žinomų veidų įtraukti. Nusistatėme „deadline‘us“ ir pradėjome veikti.

Kovo pradžia: filmavimas

Saulėtą kovo pradžios popietę susitikome Lukiškių aikštėje, Mantas su kamera, aš su atšvaitu ir abu su dideliu noru daryti. Pradėjome. Pirmas pakalbintas žmogus – pirmas teigiamas rezultatas. Pasisakyti nori, nusifilmuoti nebijo. Segame mikrofoną, nufilmuojame, palinkime geros dienos ir, abu išgyvendami euforiją (o wow kaip lengva!) jau renkamės naują „auką“: „Laba diena, galime Jus pakalbinti?“:

  • Ne
  • Negalima, ačiū
  • Skubu į susitikimą
  • Susitikimas man tuoj pat
  • Ne, skubu
  • Apie ką? Apie laisvę? OK! Filmuotis reiks?! Ne, nenoriu, ačiū.

Susidarė įspūdis, kad einantys skersai aikštės – visi skuba į susitikimą. Tą dieną nufilmavome 12 žmonių. Prakalbinome dar 40-50. Išvedėme skaičių, kad vienam nufilmuotam žmogui reikia penkių kontaktų. Nėr blogai. Sutarėme susitikti už poros dienų. Tuo laikotarpiu, kol nevyko filmavimai ir interviu – vyko kontaktų mezgimas ir filmavimų derinimas su Prezidentais, žurnalistais, dainininkais ir kitais žinomais žmonėmis.

Antra filmavimo diena

Sekantis susitikimas po poros dienų. Šį kart Žvėryno pusėje prie upės. Turėjome 15-20 minučių filmavimui, pakalbinome 6 žmones, nusifilmavome 1. Ne tobula, bet ir labai neblogai. Tą pačia dieną buvome sutarę dar Benedikto Vanago ir Edmundo Jakilaičio interviu nusifilmuoti kurio žinutė buvo labai stipri:

E. Jakilaitis

“Laisvė yra gyvenimas! Gyvenimo svajonė! Esmių esmė! Tai, kuo viskas prasideda ir kuo viskas baigiasi. Be laisvės nėra nieko: nei svajonių, nei galimybių, nei ateities. Todėl džiaukimės ir švęskime laisvę”

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis

Trečia diena ir ketvirta filmavimo diena

Dar vienas filmavimas kitą dieną. Oras saule nelepina, bet lekiam filmuot! Nuotaika gera, o ir pirmas tos dienos susitikimas ją dar labiau pagerina. Sutartu laiku laukiame prie seimo, susitinkame su Ingrida Šimonyte, trumpas pokalbis, filmavimas ir judame į kitą seimo pusę filmuoti N. Oželytės. Pakeliui paskambiname Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkui ir sutariame, kad iškart važiuosime pas jį. Pastarieji interviu labai atviri, paprasti, su daug juoko. Pakeliui dar paskambiname į Greitosios pagalbos stotį, randame ir ten su kuo pasikalbėti, gauname kontaktus ir atsakingo žmogaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Kovo 11-osios video projektas įsibėgėja!

Kitą dieną Mantas vienas (ir labai ačiū už tai jam!) nufilmuoja Orijų, Beatą ir The ROOP vokalistą Vaidotą.

Penkta diena

Penktą filmavimo dieną iš pradžių laikėme nepavykusia. Tačiau šešta diena parodė, kad buvo visiškai priešingai! Išvada? Niekas nevyksta veltui!

Po poros dienų, sekmadienį, išėjau pasivaikščiot. Ilgą maršrutą susidėliojau. Tą dieną labai reikėjo galvą išvėdinti. Ties kokiu šeštu kilometru pradėjo eiti Manto žinutės – „oras gerėja, dangus giedrėja, varom filmuot!”. Ne, ne, nelabai aš to norėjau iš pradžių, bet po truputį, kaip senas dyzelis žiemą, užsikūriau ir mes susitikome. Išėjome į Gedimino prospektą, ėjom link Katedros aikštės. Pakeliui taip įsikalbėjome apie asmeninius reikalus, kad prie Katedros aikštės pasiėmėm kavos, sėdom ant suoliuko ir nebepakilom nuo jo tol, kol išvažiavom valgyt. Tą dieną NIEKO nenufilmavom. Bet gerai įsikvėpėm sekančiai dienai.

Šešta filmavimo diena

O sekančią dieną su Mantu išėjome prie Gedimino kalno. Ir vėl – 5 prakalbinti žmonės – vienas nufilmuotas. Statistika labai stabili. Bet iš kart sutarėme važiuoti filmuoti Algirdo Toliato, po jo – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos žmogaus interviu, dainininkės Migloko, o pakeliui dar skambinome į Lietuvos kariuomenę, su atsakingu žmogumi derinome dar vieną interviu.

Viskas pavyko puikiai, oras puikus, parkavimo vieta prie Krašto apsaugos ministerijos dar valandai mūsų – einame prie Prezidentūros pakalbinti praeivių. Pakalbiname mamą su dukra – sutinka pasisakyt, dvi studentės – irgi. 4 iš 4!

Septintą dieną švęsk!

Tai ir šventėm! Paskutinę filmavimo dieną pasilikome Tomo Balžeko ir Prezidentės interviu filmavimams. Ir vėl – oras puikus, nuotaika gera, Tomą pakalbiname ant Žvėryno pėsčiųjų tilto. Tomas pasako tokią mintį, kad šiurpas nueina net filmuojant. “Gerai pasiruošęs!” – šūkteliu po pirmo ir vienintelio dublio.

T. Balžekas

“Laisvė tarsi lietus, tarsi vanduo: be vandens, be lietaus, žaliuojanti Lietuva nuvystų, nuskurstų. Be laisvės žmogus nuvysta ir nuskursta.”

Verslininkas Tomas Balžekas

Vyšnia ant torto

Su Prezidente susitinkame prie Akropolio vaikų žaidimo aikštelės. Prezidentės filmavimas kėlė daugiausiai įtampos (dar prieš filmavimą), šiam filmavimui kėlėme daugiausiai reikalavimų ir prašymų, bet tuo pačių tai buvo, turbūt, pats lengviausias, linksmiausias ir neformaliausias filmavimas iš visų. Mūsų Prezidentė – labai šiltas ir nuostabus žmogus!

D. Grybauskaitė

“Kas mums, kiekvienam, yra laisvė? Tai, turbūt, viskas, kas mums yra svarbiausia: mūsų tėvynė, jos nepriklausomybė, mūsų pačių laisvės ir teisės. Todėl ginkime laisvę visada.”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Paskutinis etapas

Toliau sekė montavimo stadija. Penktadienį sėdau prie projekto ir nesugebėjau jo paleisti iki 3 val. nakties. Labai norėjau sudėti visus numeriukus, vardus, suklijuoti pokalbius taip, kaip norėčiau girdėti galutiniame rezultate. Viskas vyko labai sklandžiai. Atėjo šeštadienis, Mantas atvažiavo pas mane, kepėm beveik tobulus burgerius ir montavom toliau. Trumpinom pokalbius, palikom tik, mūsų nuomone, esmių esmę. Su kai kuriais žmonėmis, pasirodo, suklydome. Bet tai nauja patirtis ir dar viena pamoka kitam kartui. Vyko spalvų korekcija, garso tvarkymas ir pradžios bei pabaigos kūryba. Sekmadienis – paskutiniai potėpiai ir darbas padarytas. Labai geras jausmas!

Patiko!

Taip gerai, kaip darydamas šį projektą, aš jau seniai nesijaučiau. Taip, kalbinti žmones sunku, dar sunkiau jiems „pardavinėti“ filmuko idėją, kai tu nesi žinomas, ar tavo mikrofonas nėra papuoštas žinomos televizijos logotipu. Bet tuo pačių ir labai įdomu. Labai intriguoja kiekvienas būsimas atsakymas, kiekvienas būsimas sutikimas filmuotis arba atsisakymas. Juk eidamas prie žmogaus jau pradedi modeliuoti jo atsakymą tau, lyg klaustum pats savęs. Tai man dar kart parodė kiek turi neturėti stereotipų savyje, išankstinius nusistatymus padėti į šoną nevertinti žmonių pagal tai, kaip jie atrodo, elgiasi ar kokias pareigas užima..

Ir nebijoti!

Nebijoti nei klausti, nei paprašyti, nei pagalvoti!

Straipsnis ŽMONĖS.LT portale

Na ir pabaigai – viso šio, aukščiau aprašyto užsiėmimo rezultatas – mūsų su Mantu Kovo 11-osios video projektas:

Šių metų kovo 11-oji, fotosesija ir straipsnis apie mūsų kartos laisvės supratimą

Visi trys pasislėpę už riedlenčių, nuotrauka Matulaitis Giedrius
Lukiškių aikštėje tą dien rūko Lietuvos vėliavos spalvos dūmai

Prieš kiekvieną didesnę šventę, jau daug metų, man kyla minčių nufotografuoti kažką, kas būtų susiję su ta švente. Šių metų kovo 11-oji – ne išimtis. O kadangi tai viena svarbiausių mūsų visų Valstybės dienų, ją paminėti tiesiog būtina.

Pasikalbėjus su bendraminte gimė idėja ne tik fotografuot, bet ir parašyt apie tai, kas mums tikrai asocijuojasi su LAISVE. Ir šiuo atveju tai – riedlentėmis mieste važinėjantys žmonės. Ir nemaišykime visų lentų su ratukais į vieną krūvą. Kalbu apie tą tikrą judėjimo laisvę, kai riedėjimui šaligatvio bortelis – ne kliūtis, kai laiptai – ne problema, kai viskas apvažiuojama, peršokama, perčiuožiama.

O kas man yra Laisvė? Galimybė kurti ir galvoti kaip tuo momentu nori,  judėti ten, kur tau pačiam reikia, generuoti idėjas nepriklausomai nuo „iš aukščiau“ primetamos nuomonės, įsigyti dalykus, kurių nori ir t.t. Pasikalbėjus su tėvais ar prisiminus savo paties vaikystę, kai tėvai kartais mus su broliu “skolindavo” kaimynams, kad jie galėtų daugiau saldainių nusipirkti. Nes, matai, perkantiems su vaikais – daugiau duoda! Niekaip niekada nenorėčiau, kad tai pasikartotų.

Laisvė – taip pat ir didelė atsakomybė. Naudotis tinkamai, rūpestingai auginti, saugoti. Ir daryti tai visose gyvenimo situacijose.


Fotosesijos rezultatas lrytas.lt portale