fbpx

Parimatch Drift Logoisk 2019

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Rytas po naktinio Baltarusijos drifto čempionato etapo Parimatch Drift Logoisk 2019 – jis tikrai kitoks. Kitoks daugeliu prasmių. Atsiranda nedidelė tuštuma, nes baigėsi kažkas, kas generuoja gerą emociją, bet ir pilnumo jausmo pakanka, nes viskas pavyko puikiai ir dar vienas darbas padarytas. O ir ne dažnai patiriamas jausmas, kai po poros valandų miego reikia ir vėl išeiti į darbą.

Apie Logoiską

Slidinėjimo ir poilsio kompleksas “Logoisk”, įsikūręs šalia paties Logoisk miestelio, nutolęs 40km nuo Minsko, yra labai graži vieta. Graži dėl to, kad viskas atrodo kaip pasakoje – jaukios rastų trobelės sutupdytos kalno šlaituose, viešbučio pastatas, iš toliau atrodantis kaip sausainių namelis, didžiulis rastinis restoranas iš už kurio į kalną keliasi slidininkų keltuvai. O ir kalnai – taip, jie nedideli, kaip Lietuvoje bet man gi ir Liepkalnyje patinka! Šalia dar du tvenkinukai, kuriuose galima pasidžiaugti vandenlentėmis, pašokinėti ant pripučiamų batutų ar tiesiog pasimaudyti.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Šis kompleksas turi ir didelę parkavimo aištelę, kurioje žiemą turi tilpti visų norinčių automobiliai ir į kurią, jau dešimtą vasarą iš eilės, priima ir Baltarusijos drifterius. Ir jau kelis metus iš eilės priima juos ne bet kokiam, o naktiniam driftui.

Dvi varžybų dienos

Parimatch Drift Logoisk trunka dvi dienas. Pirmoji – treniruočių ir kvalifikacijos diena, į kurią, kaip įprasta Baltarusijoje, žiūrovai neįleidžiami. Antroji – jau su žiūrovais – papildomų porinių treniruočių ir varžybų diena. Ir kadangi Logoisko etapas yra naktinis (varžybos pradedamos tik 20:00 val., o baigiasi visiškai sutemus), visą dieną vyksta įvairūs aktyvumai – futbolo ir paplūdimio tinklinio varžybos, vandenlenčių treniruotės, kitokie sportiniai užsiėmimai, automobilių paroda, koncertas ir dar daug visko, ko net ir pats neapžiūrėjau.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Po pirmosios dienos, dažniausiai, vyksta įvairūs skirtingi vakarėliai skirtinguose namukuose. Galima ramiai kursuot nuo vieno prie kito ir tikrai būsi pavaišintas viskuo. Mėsa ar sūris suvyniotas į lavašą kepė prie kiekvieno iš jų. Skyrėsi tik „judesys“ – vienur ramūs pokalbiai prie stalo, kitur girta karaokė su gitaros brazdinimu, trečiam iš vis vakarėlis toks, kad sunku net ir pirmiems dviems namukams.

Antroji diena prasideda kiek vėliau nei įprasta, apie 10 val., dalyvių susirinkimas, med. komisija, pasitarimas apie varžybų dienos tikslus, tam tikri nurodymai iš organizatorių pusės kaip elgtis ir kaip nesielgti ir važiuojam į dieną, dėl ko mes visi čia ir susirinkome!

Bet man sekmadienis jau nuo ryto pradeda siųsti signalus, kad ne viskas klostysis idealiai. Ne, vakar nešvenčiau – paruošiau pirmos dienos didžiulį nuotraukų albumą, padariau naktinę fotosesiją dviems automobiliams, pabendravau su keliais žmonėmis ir apie 12 nuėjau miegot. Tačiau vis tiek ryte jaučiausi kaip „po vakar“. Nuėjau papusryčiaut, kiaušinienė ir saldūs blyneliai turėjo juk „pastatyti ant kojų“. Kur tau. Ne tik kad nepastatė, bet ir paguldė. Snūstelėjau, prabudau praleidęs dalį treniruočių, nuėjau pafotografuot šiek tiek. Saulė jau kepino neblogai ir vėl pasijutau silpnai. Dar viena valanda miego. Kai žiūrovai pradėjo rinktis ir veiksmas vykt – vėl pabandžiau fotografuot – ir vėl nieko gero. Pabuvau namuke, atsigavau ir nuėjau pas medikus. „Perkaitai“ sako, „Akivaizdžiai iš paakių matosi. Eik į šaltą dušą, vandens gerk, ilsėkis.“ Ok, aš tiesiu taikymų į dušą, vandens atsigėriau ir dar pamiegojau. Atsibudau jau geresnės savijautos, pasidariau kavos, pachillinau terasoje, vietiniai tuo metu nuostabiai minkštos ir skanios mėsos iškepė, užvalgiau, paplepėjau ir pradėjau dirbti. Visą ilgą vakarą save prižiūrėjau ir daug vandens gėriau ir panašu, kad varžyboms einant į pabaigą, mano savijauta visai susitvarkė.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Poriniai Parimatch Drift Logoisk važiavimai

O poriniai Parimatch Drift Logoisk važiavimai šį kart iš vis kosminiai ir buvo verti finalų – visiškai artimos kovos, o ir „persimetimai“ tokie artimi, kad, atrodo, buferiai tikrai turėjo susikibti. Manau, kad tokius važiavimus nuo pat pradžių garantuoja tai, jog šioje trasoje varžybos vyksta jau 10 metų ir dauguma dalyvių per tą laiką labai gerai prisitaikė.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Sergey Sak, šiais metais daugiau dalyvaujantis RDS nei Baltarusijoje, savo priešininkus spaudė taip, kad avarijos išvengti pavyko tik Gediminui Ivanauskui. Gediminą Levicką Sergey „prispaudė į sieną“, ant dar vieno priešininko tiesiog užšoko.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Realiai varžybų eigos ir vėl nesekiau – nežinau kas kur iškrito, kodėl taip atsitiko ir t.t. Visas dėmesys fotografavimui,  o fotografuoti naktį tikrai ne paprasčiausia užduotis. Sekiau tik laiką – kada viskas baigsis ir bus galima važiuot namo. O baigtis viskas turėjo 23:00. Bet kur tau. 23:30 vienam iš TOP4 dalyvių sprogo NISSAN GTR variklis ir tepalais užpylė didelę dalį trasos. Kol viskas buvo sutvarkyta – atėjo ir „rytojus“.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Žiūrovų prisirinko tiek, kiek aš jau seniai nemačiau jokiame renginyje. Pasakyti, kad jų buvo 3000 galima tikrai, bet manau, kad jų buvo ir dar daugiau!

Ir ta lempučių jūra – ji jau tapo įprasta Logoiskui. Pamenu tik vienerius metus, kai žiūrovų buvo mažiau
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Kelionė atgal į Lietuvą

O kelionė atgal buvo rami. Išskyrus sieną. Ir jeigu Baltarusijos pusė padarė visas procedūras per ne pilnas 20 minučių, aš vis tiek sieną „pereidinėjau“ beveik porą valandų. Ir visa tai dėl to, kad Lietuvos pusėje vyko kažkokia nesąmonė. Visur reikėjo laukti. Laukti kol įleis į sieną reikėjo apie 30 minučių. Tada reikėjo laukti kol patikrins pasą. Tada atėjo pavargęs ir piktas muitininkas tikrinti automobilio. Tikrino viską, net lagaminą atsegė. O kai paprašė pakelti „bagažinės dugną“ ir pasakiau, kad vienas aš jo nepakelsiu ir gavau atsakymą „laiko turim, palauksiu“ – nebeištvėriau ir atkirtau, kad „padėsi, o ne palauksi“ 🙂 Po patikrinimo ir vėl reikėjo laukti kol jis leis sau nueiti ir paspausti mygtuką atkeliantį kelio užtvarą ir leidžiantį važiuoti namo.

AČIŪ Parimatch Drift Logoisk ir ačiū visiems, kas perskaitėt iki šios eilutės 🙂

Daug kam tai naujiena, bet fotografuoju aš ne tik automobilių sportą – asmeniniai renginiai ir asmeninės fotosesijos, įmonių vakarėliai, seminarai ir kitos šventės – jeigu tik reikia fotografo – susisiekite!

Susitikime DEVILSTONE 2019!

Devilstone

Pirmą kart apie Devilstone festivalį sužinojau prieš kokius tris ar keturis metus iš draugų Monster Energy, kai dėliodami metų bendradarbiavimo planus įtraukėme „muzikinį festivalį“. Taip ir buvo – daugiau jokios informacijos, tiesiog – „muzikos festivalis“. Ir gerai. Man iš ties nėra didelio skirtumo, žinau tai, kad reikės dirbt atsakingai ir įvairiausiomis sąlygomis. Ir esu tam visada pasiruošęs. Ir lietus, vėjas ar tamsa – nelabai riboja mano galimybių kurti turinį.

Domėtis kur reikės važiuot pradėjau likus kelioms savaitėms iki renginio. Kur jis vyks? Ok, Anykščiuose. Kas per festivalis? Devilstone. Ghm. Lendu į festo puslapį, skaitau atlikėjų sąrašus, klausau Youtube ištraukų ir, kaip dabar prisimenu, nerandu nieko, apie ką būčiau girdėjęs. Įdomu!

Neslėpsiu – tokio tipo muzika nėra tai, kuo gyvenau visus tuos metus iki pirmos pažinties su Devilstone. Nežinau ar artimų žmonių rate apskritai turėjau kažką, ką tai domintų ir tai buvo labai įdomi patirtis.

Nuvykus į vietą domino VISKAS:

Žmonės – jų apsirengimo stilius, kaukės, veidų išdažymas, auskarai, emocijos.

Koncertai – scenos vaizdas, garsas, publikos elgesys koncertų metu.

Dirbtuvės, meno parodos, pasirodymai ir žmogaus pakabinimas įleidžiant metalinius kablius tiesiai į nugarą.

Monster Energy zona su renginiui specialiai pastatyta rampa skeiteriams ir BMX‘eriams, vakarėliai po visų koncertų ir visas kitas aplink veikiantis vibe‘as. Wow.

Ta atmosfera pagauna, įtraukia, nepaleidžia ir tu tiesiog nori sulaukti dar kitų metų ir pabūti ten pat, su tais pačiais žmonėmis, toje pačioje aplinkoje!

Šiais metais aš ir vėl važiuoju į Devilstone. Susitikime! O pamatę į jus atsuktą objektyvą nebijokite ir nusišypsokite! Arba nesišypsokite, jeigu Jūsų kuriamas personažas privalo būti rūstus 👿👿👿

SPOTIFY playlistas
BILIETAI

Drift Mogiliov 2019: daug kas lieka už kadro

Drift Mogiliov 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Pasiruošimas ir kelionė

Viską gerai apgalvojęs, pasiruošęs iš vakaro šį kart startavau labai ramus. Be jokio streso, be skubėjimo paskutinę minutę, be jokių stabtelėjimų „oops, pamiršau tą-aną“. Tiesiog atsikėliau, papusryčiavau, išgėriau kavos ir sėdau į automobilį 4:44 val. ryte, šeštadienį.

Pasiruošimas ir kelionė buvo labai lengvi. Pati kelionė – greita ir paprasta, o siena nustebino operatyvumu. Nors automobilių tokio ankstyvumo ryte ir nebuvo mažai, bet viskas ėjosi sklandžiai, greitai ir sieną įveikiau per nepilnas 50 minučių. Automobilių skaičius sienoje signalizavo apie Minske vykstančias Europos žaidynes.

Po sienos iškart sustojimas degalinėje (gavau mašiną tuščiu baku), kur tuo pačiu visada forminami ir kelių mokesčio popieriniai dalykai. Šį kart kelių mokesčio mokėti nereikėjo. Minske dabar vykstant Europinėms žaidynėms, visi automobiliai iki 3,5 tonos svorio atleidžiami nuo kelių mokesčio iki pat liepos 10 d. Sustojimas vėl greitas, nes reikia tik kuro – pistoletas įkištas ir nuspaustas jau mašinos bake, susimoki, pradeda bėgt, kol ateini iki mašinos – bakas pripildytas. Na arba ne iki galo – priklauso kaip atspėji prašomo įpilti kuro litrų kiekį. Kava degalinėse įprastai labai neskani, o ir užkandžių turiu pakankamai. Judu toliau!

Rytas ankstyvas, keliuose automobilių mažai, keliai iš esmės geri (nežiūrint į kelias neilgas atkarpas) tai ir kilometrai „rinkosi“ labai paprastai. Nuo sienos 90 km važiuoji dviejų juostų keliu (su labai plačiais kelkraščiais), po to prasideda keturių, o kartais ir šešių eismo juostų autostrada, kur leidžiamas 120km/h greitis. 4:44 startavęs, 9:50 jau buvau vietoje, du metus lauktame Mogiliovo oro uoste.

Renginio vieta

Kiek suprantu, tai yra veikiantis oro uostas, naudojamas vidiniams skrydžiams, o pasikapstęs internete radau, kad vasaros metu bent kartą per porą dienų ten kyla ir leidžiasi Belavia lėktuvai skirti atostogaujantiems Egipte ar Turkijoje. Varžybų metu tikrai nekilo joks lėktuvas, bet buvo atskridęs kuro pasipildyt Kamov Ka-25 sraigtasparnis. Nusileido, sulaukė savo privažiuojančio ZIL‘o, pasipildė ir nuskrido kažkur tolyn.

DriftMogilev19 fotografas Giedrius Matulaitis

Varžybos vyksta ne pakilimo take, o šalia esančioje aikštelėje. Tai labai romantiška varžybų vieta, kuriai daug prideda tai, kad aikštelės gale stovi išrikiuoti dviem eilėm didieji krovininiai IL-76 lėktuvai. Juos apskritai retai pamatyt galima, o prieit šalia ir nusifotografuot – dar mažiau galimybių.

Pirmoji varžybų diena

Pirmą dieną vyksta treniruotės bei kvalifikaciniai važiavimai. Žiūrovų nėra. Taip organizatoriui nereikia samdyti bilietuotojų, apsaugos ir kito personalo dviem parom, o patirtis rodo, kad kvalifikacija domina retą žiūrovą. Bet diena buvo LABAI gera – emocijos puikios, sąlygos geros, vėjas sklaidė dūmus, saulė nevargino, o ir temperatūra neviršijo 20-22 laipsnių.

DriftMogilev19 fotografas Giedrius Matulaitis

Pasibaigus Drift Mogiliov 2019 pirmos dienos automobilinei daliai, paskelbus kvalifikacijos laimėtojus ir rytdienos pirmų važiavimų poras, greituoju būdų suorganizavau dar ir kelias fotosesijas lėktuvų fone. Nėra tai visiškai paprasta, nes kiekvieną žingsnį arčiau lėktuvų reikia derinti su uosto vadovybe. Bet viskas pavyko puikiai išskyrus tai, kad niekas nenorėjo laukti saulėlydžio. O jie Mogiliove nuostabūs – saulė kaip tik leidžiasi lėktuvų fone. Bet vien dėl to prarasti poilsio valandas visiems buvo sudėtinga užduotis. Pirmoji varžybų diena baigėsi. Keliaujam į antrą, pakeliui sustodami viešbutyje.

Antros dienos iššūkiai

Kai gali miegot ilgai – būtinai organizmas prabunda dviem trim valandom anksčiau. Kodėl??? Bet ok, kol guliu lovoje, ramiai scrollindamas soc. tinklus – viskas fainai. Dušas, pusryčiai 7:00 ryto iš dviejų kiaušinių, plonyčių kumpio riekelių ir vienos (kodėl vienos?????) riekelės sūrio, ir aš vėl pasiruošęs!

DriftMogilev19 fotografas Giedrius Matulaitis

Na, taip bent galvojau ryte. Bet realiai – niekam aš nepasiruošęs. Po dušo vėl norėjau pamiegot, po pusryčių dar kartą, o ir dienos eigoje tas noras niekur nebedingo. Visą dieną nuo pat ryto nevaikiškai trūko energijos, norėjosi ĖSTI (ne valgyti, ne, tik ĖSTI). Pakeliui į varžybas stojau degalinėje pirkti ledų, kefyro ir saldžių vafliu. Bet niekas nepadėjo. O dar ta kepinanti saulė, vėjas, triukšmas, 25 000 žingsnių ant įkaitusio asfalto. Vienareikšmiškai – diena buvo tikrai labai sunki.

O ir varžybų nemačiau. Tik fotografavau. Žiūrėt pradėjau tik Top4 važiavimus, nes į juos pirmą kart Baltarusijoje pateko bičiulis lietuvis Gediminas Ivanauskas, kitaip dar žinomas kaip Ivanule. Važiavimai buvo ypač artimi, dūmų kiekis viršyjo lūkesčius, o finalas tarp dviejų Baltarusijos čempionų buvo iš vis gražus reginys.

DriftMogilev19 fotografas Giedrius Matulaitis

Nugalėtojų pakyla

Deja Gediminui dar kart savęs nustebinti nepavyko ir jis po kovos su Dima Nagula liko ketvirtoje vietoje. Bet tai yra puikus rezultatas! Drift Mogiliov 2019 nugalėtojų pakyla atrodė taip:

Nagula and Ivanauskas drift fotografas Giedrius Matulaitis

Pakeliui namo

Po Drift Mogiliov 2019 varžybų greit paruošiau finalinių važiavimų ir apdovanojimų reportažą, išsiunčiau, dar greičiau suvalgiau kotletą su ryžiais (organizatorių paruošta vakarienė komandai) ir pajudėjau Lietuvos link. Važiuot atgal sunkiau, nes akys per dieną pavargę, o ir pats nuo ryto „nekažką“, plius dar saulė leidžiasi tiesiai į kelio galą, na ir susideda viskas į tokią tikrai labai gražią puokštę, kurios grožį objektyviai vertint tuo metu tiesiog neįmanoma. Šiandien prisimenant – viskas ten buvo gerai, tačiau tą dieną dar buvo sunku. Pakeliui namo sustojimas degalinėje hotdogo (primenu, ką tik buvo kotletas), bet jis ten toks pats kaip kava. Forma ir vizualas atitinka, skonis – nesuprasi. Pasiekęs Minską (1,5 val. po hotdogo) dar įšoviau BigMac kompleksą, galutinai pateisindamas tą visos dienos norą ĖSTI.

Kiek po 23:00 atvykstu į paskutinę pasienio degalinę, užsipilu benzino, kuris ten dabar apie 70 centų už litrą kainuoja, dar naiviai paklausiu gal pardavėja žino kokia situacija ant sienos. Nežino. Visi atvažiuojantys pas ją – iš Lietuvos pusės atvykę keliautojai. Pajudu į Medininkų pasienį. Netoli nuvažiuoju, nes beveik iš kart už degalinės prasideda eilė. Ok, nuovargis ima viršų, loginis mastymas miega. Sustoju, atsikvėpiu, išlipu iš mašinos prasieiti ir paskaičiuoti kiek ten priekyje manęs dar laukia patekimo į sieną. Ties 50 pametu skaičių, tada įvertinu, kad eilė vien čia dar kokiom 3 valandom, kas darosi sienoje ir kaip atrodo tarpas tarp BY ir LT sienų iš vis neįmanoma įsivaizduot. Įvertinus tai, kad ir autobusai važiuoja be eilės, automobiliai, kuriuose vaikas iki 3 metų irgi, tai tas laukimo laikas gali tęstis iki ryto. Kaip supratot – ne variantas. Paskutinį kartą stovėdamas mažesnėje eilėje namo grįžau likus porai valandų iki išėjimo į darbą.

Staigiai primetu, kad iki Lavoriškių sienos apie 70km kelio, bet tai vis geriau nei stovėti eilėje, bet Lavoriškių WEB kameros nerodo nieko. Pažiūrėt kokia situacija ten – neįmanoma. Kiti lietuviai, Ivanulios komanda, tuo metu įvažiuoja į tuščią Šalčininkų sieną, bet iki jos man – beveik 120 km. Ir neaišku, kaip viskas to pasienio punkto Lietuvos pusėje. Pasitaręs su jais ir su savimi nusprendžiu brautis iki Losha sienos punkto, kuris ilgą laiką buvo skirtas tik vietiniams gyventojams. Atvažiavęs randu gal 10 mašinų eilę, pasikalbu su priekyje stovinčiais ir nesuprantu – du sako, kad tik su leidimais, du sako, kad galima važiuot visiems. Googlas iš vis apie spec sąlygas nieko nesako. Ir ką? Kiek palaukus viskas buvo puiku – 2 val. nakties jau gulėjau lovoje. Ir net po dušo.

Tiek teksto, o apie Drift Mogiliov 2019 fotografavimą, kuris buvo visos šios kelionės tikslas – vos pora eilučių. Taip dažniausiai ir būna. Labai daug dalykų reikia padaryti net nepaėmus fotoaparato į rankas tam, kad atsirastų nuotraukos, kurių bent Baltarusijoje, žmonės vis dar nuoširdžiai laukia!

DriftMogilev19 fotografas Giedrius Matulaitis

Ačiū RACING.BY už galimybę būti viso šio judėjimo dalimi. Ačiū Mogiliov už patirtis. Dabar reikia pailsėti! Sekantis Baltarusijoje – Logoisko etapas. Naktinis. Bet dieną aplink kalnai (kaip Lietuvoje, ne didesni), keltuvai keliantys į juos (slidinėjimo kurortas ten žiemą), wake, ežeras, restoranas, paplūdimio tinklinis ir kitos pramogos nuo ryto iki vakaro!

Galiu fotografuoti ir jūsų renginį, nesvarbu jeigu jis ne automobilinis – visur svarbiausia emocija! Užsakymai KONTAKTŲ skiltyje. Ačiū!