Parimatch Drift Logoisk 2019

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Rytas po naktinio Baltarusijos drifto čempionato etapo Parimatch Drift Logoisk 2019 – jis tikrai kitoks. Kitoks daugeliu prasmių. Atsiranda nedidelė tuštuma, nes baigėsi kažkas, kas generuoja gerą emociją, bet ir pilnumo jausmo pakanka, nes viskas pavyko puikiai ir dar vienas darbas padarytas. O ir ne dažnai patiriamas jausmas, kai po poros valandų miego reikia ir vėl išeiti į darbą.

Apie Logoiską

Slidinėjimo ir poilsio kompleksas “Logoisk”, įsikūręs šalia paties Logoisk miestelio, nutolęs 40km nuo Minsko, yra labai graži vieta. Graži dėl to, kad viskas atrodo kaip pasakoje – jaukios rastų trobelės sutupdytos kalno šlaituose, viešbučio pastatas, iš toliau atrodantis kaip sausainių namelis, didžiulis rastinis restoranas iš už kurio į kalną keliasi slidininkų keltuvai. O ir kalnai – taip, jie nedideli, kaip Lietuvoje bet man gi ir Liepkalnyje patinka! Šalia dar du tvenkinukai, kuriuose galima pasidžiaugti vandenlentėmis, pašokinėti ant pripučiamų batutų ar tiesiog pasimaudyti.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Šis kompleksas turi ir didelę parkavimo aištelę, kurioje žiemą turi tilpti visų norinčių automobiliai ir į kurią, jau dešimtą vasarą iš eilės, priima ir Baltarusijos drifterius. Ir jau kelis metus iš eilės priima juos ne bet kokiam, o naktiniam driftui.

Dvi varžybų dienos

Parimatch Drift Logoisk trunka dvi dienas. Pirmoji – treniruočių ir kvalifikacijos diena, į kurią, kaip įprasta Baltarusijoje, žiūrovai neįleidžiami. Antroji – jau su žiūrovais – papildomų porinių treniruočių ir varžybų diena. Ir kadangi Logoisko etapas yra naktinis (varžybos pradedamos tik 20:00 val., o baigiasi visiškai sutemus), visą dieną vyksta įvairūs aktyvumai – futbolo ir paplūdimio tinklinio varžybos, vandenlenčių treniruotės, kitokie sportiniai užsiėmimai, automobilių paroda, koncertas ir dar daug visko, ko net ir pats neapžiūrėjau.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Po pirmosios dienos, dažniausiai, vyksta įvairūs skirtingi vakarėliai skirtinguose namukuose. Galima ramiai kursuot nuo vieno prie kito ir tikrai būsi pavaišintas viskuo. Mėsa ar sūris suvyniotas į lavašą kepė prie kiekvieno iš jų. Skyrėsi tik „judesys“ – vienur ramūs pokalbiai prie stalo, kitur girta karaokė su gitaros brazdinimu, trečiam iš vis vakarėlis toks, kad sunku net ir pirmiems dviems namukams.

Antroji diena prasideda kiek vėliau nei įprasta, apie 10 val., dalyvių susirinkimas, med. komisija, pasitarimas apie varžybų dienos tikslus, tam tikri nurodymai iš organizatorių pusės kaip elgtis ir kaip nesielgti ir važiuojam į dieną, dėl ko mes visi čia ir susirinkome!

Bet man sekmadienis jau nuo ryto pradeda siųsti signalus, kad ne viskas klostysis idealiai. Ne, vakar nešvenčiau – paruošiau pirmos dienos didžiulį nuotraukų albumą, padariau naktinę fotosesiją dviems automobiliams, pabendravau su keliais žmonėmis ir apie 12 nuėjau miegot. Tačiau vis tiek ryte jaučiausi kaip „po vakar“. Nuėjau papusryčiaut, kiaušinienė ir saldūs blyneliai turėjo juk „pastatyti ant kojų“. Kur tau. Ne tik kad nepastatė, bet ir paguldė. Snūstelėjau, prabudau praleidęs dalį treniruočių, nuėjau pafotografuot šiek tiek. Saulė jau kepino neblogai ir vėl pasijutau silpnai. Dar viena valanda miego. Kai žiūrovai pradėjo rinktis ir veiksmas vykt – vėl pabandžiau fotografuot – ir vėl nieko gero. Pabuvau namuke, atsigavau ir nuėjau pas medikus. „Perkaitai“ sako, „Akivaizdžiai iš paakių matosi. Eik į šaltą dušą, vandens gerk, ilsėkis.“ Ok, aš tiesiu taikymų į dušą, vandens atsigėriau ir dar pamiegojau. Atsibudau jau geresnės savijautos, pasidariau kavos, pachillinau terasoje, vietiniai tuo metu nuostabiai minkštos ir skanios mėsos iškepė, užvalgiau, paplepėjau ir pradėjau dirbti. Visą ilgą vakarą save prižiūrėjau ir daug vandens gėriau ir panašu, kad varžyboms einant į pabaigą, mano savijauta visai susitvarkė.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Poriniai Parimatch Drift Logoisk važiavimai

O poriniai Parimatch Drift Logoisk važiavimai šį kart iš vis kosminiai ir buvo verti finalų – visiškai artimos kovos, o ir „persimetimai“ tokie artimi, kad, atrodo, buferiai tikrai turėjo susikibti. Manau, kad tokius važiavimus nuo pat pradžių garantuoja tai, jog šioje trasoje varžybos vyksta jau 10 metų ir dauguma dalyvių per tą laiką labai gerai prisitaikė.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Sergey Sak, šiais metais daugiau dalyvaujantis RDS nei Baltarusijoje, savo priešininkus spaudė taip, kad avarijos išvengti pavyko tik Gediminui Ivanauskui. Gediminą Levicką Sergey „prispaudė į sieną“, ant dar vieno priešininko tiesiog užšoko.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Realiai varžybų eigos ir vėl nesekiau – nežinau kas kur iškrito, kodėl taip atsitiko ir t.t. Visas dėmesys fotografavimui,  o fotografuoti naktį tikrai ne paprasčiausia užduotis. Sekiau tik laiką – kada viskas baigsis ir bus galima važiuot namo. O baigtis viskas turėjo 23:00. Bet kur tau. 23:30 vienam iš TOP4 dalyvių sprogo NISSAN GTR variklis ir tepalais užpylė didelę dalį trasos. Kol viskas buvo sutvarkyta – atėjo ir „rytojus“.

Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Žiūrovų prisirinko tiek, kiek aš jau seniai nemačiau jokiame renginyje. Pasakyti, kad jų buvo 3000 galima tikrai, bet manau, kad jų buvo ir dar daugiau!

Ir ta lempučių jūra – ji jau tapo įprasta Logoiskui. Pamenu tik vienerius metus, kai žiūrovų buvo mažiau
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis
Parimatch Drift Logoisk 2019 fotografas Giedrius Matulaitis

Kelionė atgal į Lietuvą

O kelionė atgal buvo rami. Išskyrus sieną. Ir jeigu Baltarusijos pusė padarė visas procedūras per ne pilnas 20 minučių, aš vis tiek sieną „pereidinėjau“ beveik porą valandų. Ir visa tai dėl to, kad Lietuvos pusėje vyko kažkokia nesąmonė. Visur reikėjo laukti. Laukti kol įleis į sieną reikėjo apie 30 minučių. Tada reikėjo laukti kol patikrins pasą. Tada atėjo pavargęs ir piktas muitininkas tikrinti automobilio. Tikrino viską, net lagaminą atsegė. O kai paprašė pakelti „bagažinės dugną“ ir pasakiau, kad vienas aš jo nepakelsiu ir gavau atsakymą „laiko turim, palauksiu“ – nebeištvėriau ir atkirtau, kad „padėsi, o ne palauksi“ 🙂 Po patikrinimo ir vėl reikėjo laukti kol jis leis sau nueiti ir paspausti mygtuką atkeliantį kelio užtvarą ir leidžiantį važiuoti namo.

AČIŪ Parimatch Drift Logoisk ir ačiū visiems, kas perskaitėt iki šios eilutės 🙂

Daug kam tai naujiena, bet fotografuoju aš ne tik automobilių sportą – asmeniniai renginiai ir asmeninės fotosesijos, įmonių vakarėliai, seminarai ir kitos šventės – jeigu tik reikia fotografo – susisiekite!

Susitikime DEVILSTONE 2019!

Devilstone

Pirmą kart apie Devilstone festivalį sužinojau prieš kokius tris ar keturis metus iš draugų Monster Energy, kai dėliodami metų bendradarbiavimo planus įtraukėme „muzikinį festivalį“. Taip ir buvo – daugiau jokios informacijos, tiesiog – „muzikos festivalis“. Ir gerai. Man iš ties nėra didelio skirtumo, žinau tai, kad reikės dirbt atsakingai ir įvairiausiomis sąlygomis. Ir esu tam visada pasiruošęs. Ir lietus, vėjas ar tamsa – nelabai riboja mano galimybių kurti turinį.

Domėtis kur reikės važiuot pradėjau likus kelioms savaitėms iki renginio. Kur jis vyks? Ok, Anykščiuose. Kas per festivalis? Devilstone. Ghm. Lendu į festo puslapį, skaitau atlikėjų sąrašus, klausau Youtube ištraukų ir, kaip dabar prisimenu, nerandu nieko, apie ką būčiau girdėjęs. Įdomu!

Neslėpsiu – tokio tipo muzika nėra tai, kuo gyvenau visus tuos metus iki pirmos pažinties su Devilstone. Nežinau ar artimų žmonių rate apskritai turėjau kažką, ką tai domintų ir tai buvo labai įdomi patirtis.

Nuvykus į vietą domino VISKAS:

Žmonės – jų apsirengimo stilius, kaukės, veidų išdažymas, auskarai, emocijos.

Koncertai – scenos vaizdas, garsas, publikos elgesys koncertų metu.

Dirbtuvės, meno parodos, pasirodymai ir žmogaus pakabinimas įleidžiant metalinius kablius tiesiai į nugarą.

Monster Energy zona su renginiui specialiai pastatyta rampa skeiteriams ir BMX‘eriams, vakarėliai po visų koncertų ir visas kitas aplink veikiantis vibe‘as. Wow.

Ta atmosfera pagauna, įtraukia, nepaleidžia ir tu tiesiog nori sulaukti dar kitų metų ir pabūti ten pat, su tais pačiais žmonėmis, toje pačioje aplinkoje!

Šiais metais aš ir vėl važiuoju į Devilstone. Susitikime! O pamatę į jus atsuktą objektyvą nebijokite ir nusišypsokite! Arba nesišypsokite, jeigu Jūsų kuriamas personažas privalo būti rūstus 👿👿👿

SPOTIFY playlistas
BILIETAI

Autosporto renginių fotografas pataria: kaip uždirbti ir išlikti gyvam

Drift close call Giedrius Matulaitis

Straipsnis publikuotas delfi.lt

Šiek tiek apie pasikeitimus

Aš – ilgametis autosporto renginių fotografas, ir mano pažintis su autosporto renginių fotografija prasidėjo jau prieš daugiau nei 10 metų. Pradėjęs nuo mėgėjiškų slalomų fotografavimo vėliau dirbau tokiuose renginiuose kaip “FIA World Rallycross Championship”, “FIM Motocross of Nations”. Buvau daugelio kitų renginių fotografas.

Per tuos 10 metų lietuviškuose renginiuose pasikeitė viskas. Arba beveik viskas. Pasiruošimo ir technikos lygis užaugo, organizatoriai renginius daro vis patrauklesnius žiūrovams, o ir pastarieji pradėjo suprasti, už ką mokami pinigai įsigyjant renginio bilietą. Saugumo lygis paaugo. Rėmėjai suprato ko ir už ką reikalauti, o organizatoriai išmoko komunikuoti ir nuo to laimi visi.

Renginiuose atsirado daugiau veiklų žiūrovams, pramogų, kokybiškos muzikos ir, kas yra labai svarbu man pačiam – kokybiško maisto! Taip, šiuo klausimu pasikeitimai vieni didesnių. Jeigu pries 10 metų neįsivaizduodavome renginio be „troškintų kopūstų su dešrelėmis“ ir „žirnių su spirgučiais“, kurie visą dieną trokšdavo tose pačiose keptuvėse (ir pusiau laimingi būdavo tie, kurie valgydavo vieni pirmųjų) tai dabar pasirinkimas pats įvairiausias. Ir tik organizatoriaus sprendimas nulemia, ką valgysime jo renginio metu.

Pasikeitus viskam, pasikeitė ir reikalavimai saugumui, renginių fotografams ir jų kuriamam produktui.

Saugumas

Jeigu seniau dar būdavo galima apsivilkti ryškiaspalvę liemenę ir drąsiai eiti į trasą be jokių akreditacijų, saugos instruktažų ir t.t. tai dabar tokių renginių arba liko labai mažai, arba man tiesiog pavyksta jų išvengti. Sveikatos draudimas tapo privalomu daugumoje jų, saugos instruktažas tapo privalomu ir visiškai suprantamu, o patekti į trasą be organizatoriaus leidimo šiais laikais darosi vis sunkiau. Ir deja, tai vis dar nėra neįmanoma. Nuoširdžiai rekomenduoju vengti tokių renginių, kurių metu yra parduodami bilietai, o į trasą galima patekti labai paprastai.

Bandant apeiti taisykles ir patekti į trasą negavus akreditacijos (arba kai jos visai nereikia), rizikuoja visi. Ir pats renginių fotografas, ir renginio reputacijai kyla rizika, o apie organizatoriaus atsakomybę šiuo atveju nereikia net pradėti diskutuoti. Ir pabandykit atsakyt sau į klausimą – ar tikrai to reikia? Ar tikrai patekimas arčiau važiuojančio automobilio vertas tokios rizikos? Labai gerų kadrų galima padaryti ir iš žiūrovams skirtų vietų.

Akreditacijos

Kuo akreditacija pakeičia visą situaciją? Nežiūrint į tai, kad ji, dažniausiai, suteikia leidimą pateikti į trasą (ne visais atvejais). Situaciją ji pakeičia tuo, kad prieš pasirašydamas po saugos taisyklėmis jas perskaitai , su jomis sutinki ir pasirašai įsipareigodamas jų laikytis. Tai kiek supaprastina visus tolimesnius klausimus atsitikus nelaimei. Todėl būtinai registruokitės kiekvienam renginiui kaip fotografai, susipažinkite su organizatoriaus parengtomis saugumo taisyklėmis ir jų laikykitės. Tai svarbu visiem! O ir nepamirškit sveikatos draudimo. Pirkdami jį visada paminėkite, kad dalyvausite automobilių sporte. Nuo to kiek ūgteli kaina, tačiau tikrai žinai, kad draudimas galios ir patyrus įvykį lenktynių trasoje.

Taisyklės

Kalbant apie taisykles – jos ypatingai griežtos, kai tenka dirbti renginiuose, kuriuos gyvai transliuoja pasaulinės televizijos. Atsiranda ne tik labai apibrėžtos vietos, iš kur galima dirbti, bet ir migravimo tarp tų vietų planai bei konkretūs laikai.

Diskusijose apie saugumą dauguma galvoja tik apie avarijas. Bet yra daug daugiau galimų numatyti ir neįsivaizduojamų rizikų. Nepamirškit, kad tai techninė sporto šaka ir lūžus detalei automobilio kryptis gali greitai pasikeisti. Taip pat ir akmuo „išspjautas“ iš po rato labai skausmingai kontaktuoja su žmogaus kūnu, nesvarbu į kur pataikytų.  

Renginio nuotraukos. Atraskit savo aukso viduriuką.

Ilgą laiką buvo įprasta, kad automobilių renginiuose reikia fotografuoti automobilius. Na nes: „Seniuk, gi ne žmonių lenktynės čia, o automobilių“. Ir tada žiūri po renginio į 200 nuotraukų albumą, kuriame vis kitu kampu užfiksuotas vis kitas automobilis, next… next… nejučia nusižiovauji. Bet tai jau senokai nebe tiesa. Visą renginio emociją ir nuotaiką kuria žmonės. Todėl nepamirškit labai proporcingai paskirstyti savo dėmesį tarp automobilių ir žiūrovų, lenktynininkų, aptarnaujančio personalo, teisėjų. Šypsenos, nuostaba, šilti pokalbiai, gestai, viskas kuria savą istoriją. Ir savo nuotraukomis jūs ją galite parodyti. Kalbant apie proporcijas – nepasakysiu taisyklės, kiek procentų ir ko turi būti. Tai labai priklauso ir nuo paties renginio, žiūrovų skaičiaus, automobilių lygio ir t.t. Atraskit savo aukso viduriuką.

Greitis ir rėmėjai

Kiekvienas autosporto renginių fotografas turi nuotraukas pateikti greitai arba labai. Seniau organizatoriai laukdavo net 5 dienas, kol jiems bus paruoštas nuotraukų albumas. Dabar įvykęs įvykis trasoje aprašomas ir iliustruojamas spaudoje iš karto. Todėl greitis čia ypač svarbus. Žiūrovai su telefonais visada bus greitesni, todėl čia dar reikia nepamiršti ir kokybės. Reikia daryti ir kokybiškai ir greitai. Labai greitai.

Organizatoriui visada labai svarbu, kad nuotraukose matytųsi jo renginio rėmėjai. Taip, reklama kartais užknisa, tačiau supratimas, kad be rėmėjų organizatorius nepadarys tokios kokybės renginio, kuriame tu norėtum fotografuoti, padeda šiek tiek objektyviau pažiūrėti į šį momentą. Taip, tai iš ties labai svarbu. Visada į tai atkreipkite dėmesį.

Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie fotoaparato nustatymus ir kitas subtilybes. Svarbiausia, kad nuotraukos patiktų Jums, Jūsų žiūrovui ir užsakovui, kuris už tai moka pinigus. Ir dar kartą primenu rėmėjus ir emocijas.

Už kiek fotografuoti?

Visi dirbam laisvoje rinkoje, todėl fotografavimo kaina yra tik fotografo ir organizatoriaus susitarimo reikalas. Jeigu abiems sąlygos tinka – reiškia abi pusės laimingos. Jeigu kažkuri pusė nelaiminga – reikia ieškoti sprendimų. Mano asmenine nuomone svarbiausia, kad ta kaina apskritai būtų. Nemokamai fotografuokite sau, savo šeimos nariams, kurkite socialinius projektus. Beje, yra labai geru ir socialiniu pagrindu organizuojamų automobilių sporto pavyzdžių Lietuvoje! Ir pabaigai apibendrinimas: emocijos, kokybė, greitis, draudimas, organizatoriaus taisyklės ir nepamirškit svarbiausio – automobilių sportas iš tiesų labai pavojingas gyvybei!