“AHOY! Broliai ir seserys!”, kaip pasakytų Vinetu kaimo lietuviškieji indėnai. Nuo šiandien, kai pradedu rašyt šį tekstą, dienos pradeda trumpėti, o naktys ilgėti. Ir tai nei gerai, nei blogai, tiesiog toks gamtos ciklas, o mes to ciklo kitimą sutinkame ir pažymime kiekvienas savaip. Ir man šie metai ypatingi. Be daugelio kitų pasikeitimų, galų gale atradau ir atšvenčiau Jonines. Kartu su sau brangiais ir visiškai nepažystamais žmonėmis, kurie ten buvo tokie savi ir artimi! Joninės Vinetu kaime buvo viena geriausių mano patirčių 2019-aisiais metais.
“Važiuojam Joninių sutikti Vinetu kaime, kartu su vaikais?“ – važiuojam! Ir tik po to man kilo klausimai: kur? Kas tai? Kas ten bus? O buvo ten visko daug. Užsiėmimai savęs pažinimui, kolektyviniai užsiėmimai praplečiantys tavo asmeninę komforto zoną, šaudymas iš lanko, vainikų pynimai, sapnų gaudyklių gamyba, būgnų ratas, koncertai, pirties ritualai, daug įvairaus bendravimo, nakvynė indėniškame tipyje viduje degant laužui kartu su tau nepažįstamais, kurie, renginiui artėjant link pabaigos, tampa lyg tavo šeima. Toks buvo mūsų Kokopelli festivalis 2019.
Ar esat bėgę per karštas žarijas? Po šio savaitgalio galiu
drąsiai teigti, kad aš esu. Ir ne šiaip bėgęs, o bėgiojęs tiek kartų, kiek tik
norėjau! Visiškai fantastinis jausmas! Ar sunku, ar baisu? Jeigu viduje dega
raudonas šviesoforo signalas ir sako „tu negali“ – tada taip, turėtų būt baisu.
Gal net ir neįmanoma. Bet kai nuo pat pradžių tik ir lauki, kol laužas baigs
degti ir galėsi padaryti būtent tai – jokios baimės nebelieka – yra tik noras
ir laukimas, o tada jau tiesiog bėgi, apsuki ratą aplink laužą ir vėl bėgi.
Po viso šito gero – naktinės maudynės mėnulio ir sidabriškųjų debesų nušviestoje upėje.
Visiškai kosminė patirtis gamtoje. Linkiu tai patirti
kiekvienam!
Joninės Vinetu kaime – tai dar vienas fotografuotas renginys mano renginių sąskaitoje. Žmonių susirinko daug. Kiek – nepasakysiu, bet tikrai daug ir visų nusiteikimas judėjo ta pačia kryptimi. Dėl to ir fotografuoti šį renginį iš kart buvo lengva. Nei blogų emocijų, nėra slėpimosi nuo objektyvo – tik atviros ir plačios šypsenos!
Daugiau nuotraukų – mano puslapyje Facebook – matulaitis.lt. O susisiekti su manim dėl užsakymų ar asmeninės fotosesijos galima KONTAKTŲ skiltyje.
“Ar norėtum būti SPORTLAND SUMMER VIBES renginio fotografas?”. Kaip manot, kiek laiko galvojau išgirdęs šį klausimą? Teisingai, jeigu gerai prisimenu – net negalvojau. Taip, taip ir tik taip! Iš kart buvo aišku, kad bus puikus renginys ir nuotaika bus superinė, o ir siurprizų tikrai galima tikėtis! Nes Sportland misija yra padaryti jaunų žmonių gyvenimą įdomesnį, geresnį ir emocionalesnį!
Renginio struktūra ir žmonės
Renginys buvo suskirstytas į tris dalis – ekskursija (įdomu), veiklos WakeWay parke (gerai) ir galų gale skrydis oro balionu (emocionalu). Tiksliau skrido daug balionų, nes ir žmonių susirinko iš visų trijų Baltijos valstybių. O žmonės – visi vieni už kitus aktyvesni, linksmesni ir įdomesni. Susirinko daug Lietuvos gyventojams žinomų veidų – Naglis Bierancas, Indrė Stonkuvienė, Donatas Montvydas, Marija Grabštaitė ir kiti, žinomi šokėjai, sportininkai, fotografai, ir šiaip žmonės, kurių visų išvardinti, turbūt, net nesugebėčiau.
Ekskursija po Vilnių vyko atviru autobusu, kuris po viso turo keleivius atvežė į WakeWay vandenlenčių parką, kuriame jų jau laukė DJ paruošęs vasariškų skambesių, skanūs užkandžiai, įspūdingi burgeriai, chill ir make-up zonos, wake treniruotės ir renginio vedėjas, radistas, Rolandas Mackevičius, kuriam jokio skirtumo kalbėti lietuviškai ar angliškai ir tą jis daro tokiu pat greičiu ir rišlumu abiem kalbom.
Siurprizas
Svečiai, pasidžiaugę dovanomis, muzika, saulės spinduliais,
pavalgę ir pasimėgavę vieni kitų kompanija, visi kartu nusifotografavę vėl
susėdo į autobusą, kuris juos išvežė (kol kas žinoma tik tiek) į Vingio parką.
Kur jų laukia kas? Kol kas niekas nežino. Lietuviai gali nuspėti, tačiau
svečiams iš Latvijos ar Estijos tai misija neįmanoma.
Siurprizas pavyko! Atvykus į Vingio parką visus pasitiko
išrikiuoti oro balionai, visi operatyviai pasidalino į atskiras grupes ir išskrido
tyrinėti Vilniaus iš paukščio skrydžio. O vėjas pūtė Molėtų link. Tai ir žymųjį
stadioną prie Akropolio matėm, ir Černobylio filmavimo rajoną, praskridome virš
„Mandarino“ ir pasileidome tolyn skrisdami virš nuosavų namų rajonų stogų.
Labai gražu stebėti ten besiilsinčius prie nuosavų baseinų žmones, su jais
kalbėtis ir tiesiog dairytis aplink. O ir saulėlydis buvo mažų mažiausiai
nuostabus.
Ačiū Sportland už galimybę būti viso to dalimi!
Jeigu ir Jūsų renginiui reikalingas fotografas – nedvejokite ir susisiekite!
Aš – ilgametis autosporto renginių fotografas, ir mano pažintis su autosporto renginių fotografija prasidėjo jau prieš daugiau nei 10 metų. Pradėjęs nuo mėgėjiškų slalomų fotografavimo vėliau dirbau tokiuose renginiuose kaip “FIA World Rallycross Championship”, “FIM Motocross of Nations”. Buvau daugelio kitų renginių fotografas.
Per tuos 10
metų lietuviškuose renginiuose pasikeitė viskas. Arba beveik viskas. Pasiruošimo
ir technikos lygis užaugo, organizatoriai renginius daro vis patrauklesnius
žiūrovams, o ir pastarieji pradėjo suprasti, už ką mokami pinigai įsigyjant
renginio bilietą. Saugumo lygis paaugo. Rėmėjai suprato ko ir už ką reikalauti,
o organizatoriai išmoko komunikuoti ir nuo to laimi visi.
Renginiuose
atsirado daugiau veiklų žiūrovams, pramogų, kokybiškos muzikos ir, kas yra
labai svarbu man pačiam – kokybiško maisto! Taip, šiuo klausimu
pasikeitimai vieni didesnių. Jeigu pries 10 metų neįsivaizduodavome renginio be
„troškintų kopūstų su dešrelėmis“ ir „žirnių su spirgučiais“, kurie visą dieną
trokšdavo tose pačiose keptuvėse (ir pusiau laimingi būdavo tie, kurie
valgydavo vieni pirmųjų) tai dabar pasirinkimas pats įvairiausias. Ir tik
organizatoriaus sprendimas nulemia, ką valgysime jo renginio metu.
Pasikeitus viskam, pasikeitė ir reikalavimai saugumui, renginių
fotografams ir jų kuriamam produktui.
Saugumas
Jeigu seniau dar būdavo galima apsivilkti ryškiaspalvę
liemenę ir drąsiai eiti į trasą be jokių akreditacijų, saugos instruktažų ir
t.t. tai dabar tokių renginių arba liko labai mažai, arba man tiesiog pavyksta
jų išvengti. Sveikatos draudimas tapo privalomu daugumoje jų, saugos
instruktažas tapo privalomu ir visiškai suprantamu, o patekti į trasą be
organizatoriaus leidimo šiais laikais darosi vis sunkiau. Ir deja, tai vis dar
nėra neįmanoma. Nuoširdžiai rekomenduoju vengti tokių renginių, kurių metu yra
parduodami bilietai, o į trasą galima patekti labai paprastai.
Bandant apeiti taisykles ir patekti į trasą negavus akreditacijos (arba kai jos visai nereikia), rizikuoja visi. Ir pats renginių fotografas, ir renginio reputacijai kyla rizika, o apie organizatoriaus atsakomybę šiuo atveju nereikia net pradėti diskutuoti. Ir pabandykit atsakyt sau į klausimą – ar tikrai to reikia? Ar tikrai patekimas arčiau važiuojančio automobilio vertas tokios rizikos? Labai gerų kadrų galima padaryti ir iš žiūrovams skirtų vietų.
Akreditacijos
Kuo akreditacija pakeičia visą situaciją? Nežiūrint į tai,
kad ji, dažniausiai, suteikia leidimą pateikti į trasą (ne visais atvejais).
Situaciją ji pakeičia tuo, kad prieš pasirašydamas po saugos taisyklėmis jas
perskaitai , su jomis sutinki ir pasirašai įsipareigodamas jų laikytis. Tai
kiek supaprastina visus tolimesnius klausimus atsitikus nelaimei. Todėl būtinai
registruokitės kiekvienam renginiui kaip fotografai, susipažinkite su
organizatoriaus parengtomis saugumo taisyklėmis ir jų laikykitės. Tai svarbu
visiem! O ir nepamirškit sveikatos draudimo. Pirkdami jį visada paminėkite, kad
dalyvausite automobilių sporte. Nuo to kiek ūgteli kaina, tačiau tikrai žinai,
kad draudimas galios ir patyrus įvykį lenktynių trasoje.
Taisyklės
Kalbant apie taisykles – jos ypatingai griežtos, kai tenka
dirbti renginiuose, kuriuos gyvai transliuoja pasaulinės televizijos. Atsiranda
ne tik labai apibrėžtos vietos, iš kur galima dirbti, bet ir migravimo tarp tų
vietų planai bei konkretūs laikai.
Diskusijose apie saugumą dauguma galvoja tik apie avarijas.
Bet yra daug daugiau galimų numatyti ir neįsivaizduojamų rizikų. Nepamirškit,
kad tai techninė sporto šaka ir lūžus detalei automobilio kryptis gali greitai
pasikeisti. Taip pat ir akmuo „išspjautas“ iš po rato labai skausmingai
kontaktuoja su žmogaus kūnu, nesvarbu į kur pataikytų.
Renginio nuotraukos. Atraskit savo aukso viduriuką.
Ilgą laiką buvo įprasta, kad automobilių renginiuose reikia fotografuoti automobilius. Na nes: „Seniuk, gi ne žmonių lenktynės čia, o automobilių“. Ir tada žiūri po renginio į 200 nuotraukų albumą, kuriame vis kitu kampu užfiksuotas vis kitas automobilis, next… next… nejučia nusižiovauji. Bet tai jau senokai nebe tiesa. Visą renginio emociją ir nuotaiką kuria žmonės. Todėl nepamirškit labai proporcingai paskirstyti savo dėmesį tarp automobilių ir žiūrovų, lenktynininkų, aptarnaujančio personalo, teisėjų. Šypsenos, nuostaba, šilti pokalbiai, gestai, viskas kuria savą istoriją. Ir savo nuotraukomis jūs ją galite parodyti. Kalbant apie proporcijas – nepasakysiu taisyklės, kiek procentų ir ko turi būti. Tai labai priklauso ir nuo paties renginio, žiūrovų skaičiaus, automobilių lygio ir t.t. Atraskit savo aukso viduriuką.
Greitis ir rėmėjai
Kiekvienas autosporto renginių fotografas turi nuotraukas pateikti greitai arba labai. Seniau organizatoriai laukdavo net 5 dienas, kol jiems bus paruoštas nuotraukų albumas. Dabar įvykęs įvykis trasoje aprašomas ir iliustruojamas spaudoje iš karto. Todėl greitis čia ypač svarbus. Žiūrovai su telefonais visada bus greitesni, todėl čia dar reikia nepamiršti ir kokybės. Reikia daryti ir kokybiškai ir greitai. Labai greitai.
Organizatoriui visada labai svarbu, kad nuotraukose matytųsi
jo renginio rėmėjai. Taip, reklama kartais užknisa,
tačiau supratimas, kad be rėmėjų organizatorius nepadarys tokios kokybės
renginio, kuriame tu norėtum fotografuoti, padeda šiek tiek objektyviau
pažiūrėti į šį momentą. Taip, tai iš ties labai svarbu. Visada į tai
atkreipkite dėmesį.
Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie fotoaparato nustatymus ir
kitas subtilybes. Svarbiausia, kad nuotraukos patiktų Jums, Jūsų žiūrovui ir
užsakovui, kuris už tai moka pinigus. Ir dar kartą primenu rėmėjus ir emocijas.
Už kiek fotografuoti?
Visi dirbam laisvoje rinkoje, todėl fotografavimo kaina yra tik fotografo ir organizatoriaus susitarimo reikalas. Jeigu abiems sąlygos tinka – reiškia abi pusės laimingos. Jeigu kažkuri pusė nelaiminga – reikia ieškoti sprendimų. Mano asmenine nuomone svarbiausia, kad ta kaina apskritai būtų. Nemokamai fotografuokite sau, savo šeimos nariams, kurkite socialinius projektus. Beje, yra labai geru ir socialiniu pagrindu organizuojamų automobilių sporto pavyzdžių Lietuvoje! Ir pabaigai apibendrinimas: emocijos, kokybė, greitis, draudimas, organizatoriaus taisyklės ir nepamirškit svarbiausio – automobilių sportas iš tiesų labai pavojingas gyvybei!